Gaminių ekologinis projektavimas

Ekologinis gaminio projektavimas svarbus siekiant maksimalaus aplinkosauginio efektyvumo ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis gaminius kuriančiose pramonės įmonėse.

Eilės gaminių didžiausias neigiamas poveikis aplinkai sukeliamas net ne jų gamybos procesuose, tačiau jų vartojimo, žaliavų gavybos ar atliekų šalinimo fazėse. Viena iš taršos prevencinių priemonių yra ekologinis produkto projektavimas.

Europos Sąjungos Ekologinio projektavimo direktyva (2009/125/EB) nenustato privalomų reikalavimų produktams, ji suteikia pagrindą (taisykles ir kriterijus) nustatyti tokius reikalavimus, priimant įgyvendinimo priemones.

Gaminio būvio ciklo fazės

Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemones, tyrimo metu sprendimų ieškoma atsižvelgiant į poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle, tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. Būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. Tiek, kiek jie susiję su gaminio projektavimu, svarbūs aplinkosaugos aspektai turi būti nustatomi atsižvelgiant į gaminio būvio ciklo fazes:

Žaliavų parinkimas ir naudojimas
Gamyba
Pakavimas, transportavimas ir skirstymas
Įrengimas ir eksploatacija
Naudojimas
Būvio pabaiga, reiškianti būseną, kurioje atsiduria gaminys, pasiekęs savo pirmo naudojimo iki galutinio pašalinimo pabaigą.

Šis procesas svarbus siekiant maksimalaus aplinkosauginio efektyvumo ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis gaminius kuriančiose pramonės įmonėse. Juo siekiama pagerinti gaminių aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą ir sistemingai integruoti aplinkosauginius aspektus kuo ankstesniame gaminio projektavimo etape.

Kiekvienai aukščiau minėtai fazei, jeigu tinka, turi būti įvertinami šie aplinkosaugos aspektai:

Numatomos medžiagų ir kitų išteklių sąnaudos;
Numatomos emisijos į orą, vandenį arba žemę;
Numatoma tarša per fizinius reiškinius;
Tikėtinas atliekinių medžiagų susidarymas;
Galimybės pakartotinai naudoti, perdirbti ir iš atliekų pagaminti medžiagas ir (arba) energiją, atsižvelgiant į Direktyvą 2002/96/EB.

Spartėjant pramonės plėtrai ir augant vartojimui, minėti žaliavų gamybos, vartojimo ar galutinio gaminio deponavimo aspektai tampa vis aktualesni. Dėl to tyrimų objektu pasirenkami ne atskiri gamybos procesai, bet nagrinėjama atskiro gaminio sistema, apimanti daug gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo.